Palyginkite dvi kompiuterių architektūras
===================================

Iš kompiuterių architektūrų porų sąrašo pasirinkite dvi architektūras
kurios buvo išleistos tais pačiais metais (taigi turės tokius pačius
technologinius apribojimus, elementinę bazę ir tikriausiai
architektūrines tendencijas).

Atsakykite į šiuos klausimus ir atlikite šias užduotis:

1. Įkelkite visus failus į versijų valdymo sistemą (Subversion, Git,
Mercurial arba RCS). Pateikdami užduotį įkelkite vieną archyvą
(atitinkamo formato .zip, .7z, .tgz, .tbz arba .txz failą) su visais
tekstais ir naudota bibliografija. Jei naudojate LaTeX, pateikite ir
išeities failus, ir surinktą PDF failą bei surinkimo komandas. Jūsų
galutinis vertinimui skirtas tekstas turi būti vienas PDF
failas. Saugykla turi būti skirta tik šiai vienai užduočiai.
Sugrupuokite failus į atitinkamus katalogus (direktorijas), kad juos
būtų lengva rasti. Suteikite prasmingus, lengvai atpažįstamus vardus
Jūsų failus. Jei dėl techninių priežasčių naudojami specialūs kodai
failų vardams (pvz., MD5 eilutės arba UUID), paaiškinkite, kaip ir
kokiems tikslams jie naudojami README faile.

RAR failai *nepriimami*!

Viso darbo metu naudokite versijų valdymą. Įkelkite kaip atskirą
reviziją ir paaiškinkite žurnalo pranešimuose (angl. log messages)
kiekvieną tyrimo žingsnį. Rašykite prasmingus, tikslius žurnalo įrašus
(pilnus sakinius su tinkama formuluote ir skyryba). Jūsų saugykla turi
būti prieinama vertinimo metu – ji turi būti vieša kokiame nors
internete matomame serveryje (tai gali būti Jūsų privatus serveris,
„Gitlab“, „Github“, „Bitbucket“, „SourceForge“ serveriai) arba
saugykla turi būti pateikta archyve atskirame kataloge. Turi matytis
visi Jūsų darbo kūrimo žingsniai; turi būti pateikiami visi
juodraščiai, nuo pradinės beveik tuščios versijos iki galutinio
rezultato, o ne tik paskutinė versija. bet tarpinių rezultatų darbas
gali būti nepriimtas visai.

2. Kokia buvo elementinė kompiuterio/procesoriaus bazė (relės,
vakuuminės lempos, tranzistoriai, magnetinės šerdys, integriniai
grandynai (IC) – ar jie hibridiniai, mažo integracijos masto, Didelio
integracijos masto (LSI), labai didelio integracijos masto (VLSI), ar
tai buvo monokristaliniai šiuolaikiniai mikroprocesoriai)? Kokios buvo
fizinės įrangos savybės (svoris, dydis, energijos suvartojimas)?

3. Kokio tipo architektūrą turėjo abu kompiuteriai? Ar jie buvo
akumuliatoriniai, registriniai, stekiniai (dėklo architektūros),
atmintis-į-atmintį architektūros arba kokios nors kitos architektūros?

4. Ar tai buvo beadresinės (stekinės), vieno adreso, dviejų adresų,
trijų adresų ar keturios adresų mašinos?

5. Kokie buvo registrai abiejose architektūrose? Ar šios architektūros
iš viso turėjo registrus? Ar tai buvo bendrosios paskirties registrai,
ar specializuoti registrai? Kiek registrų turėjo kiekviena
architektūra?  Kokie buvo šių registrų duomenų pločiai? Kokia buvo
specifinė registrų paskirtis?

6. Ar požymių bitai buvo naudojami šiose architektūrose? Kokie
požymiai buvo naudojami?

7. Koks buvo kiekvienos architektūros duomenų plotis (mašininis žodis)?

8. Koks buvo kiekvienos sistemos atminties išdėstymas? Ar adresų buvo
erdvė ištisinė, ar ji buvo suskirstytas į segmentus, puslapius,
atminties į bankus? Koks buvo (efektyvus) adreso plotis? Koks buvo
maksimalus įmanomas atminties kiekis kiekvienoje sistemoje? Koks buvo
tipiškas atminties kiekis, su kuria sistema buvo naudojama?

9. Ar buvo palaikoma virtualioji atmintis ir kaip? Ar virtuali atmintis
buvo realizuoti, naudojant puslapiavimą, segmentavimą, abu šiuos
mechanizmus?

10. Kokia buvo kiekvienos architektūros komandų sistema (ISA)? Kiek
mašinos komandų turėjo kiekviena architektūra? Kokios buvo instrukcijų
(komandų) klasės?  Kokius instrukcijų formatus palaikė kiekviena
architektūra?  Pateikite 8–16 instrukcijų pavyzdžiai. Kokios komandos
buvo panašios abi architektūros? Kurios komandos skyrėsi?

11. Kokius adresavimo būdus palaikė kiekviena architektūra?
Kurie režimai buvo panašūs, o kurie skyrėsi?

12. Kokios buvo kiekvienos architektūros I/O galimybės?

13. Ar buvo palaikomi pertraukimai? Kuo pertraukimų mechanizmai buvo
panašūs, kuo jie skyrėsi abiejose architektūrose?

14. Kokius duomenų tipus palaikė kiekviena architektūra aparatūros
lygyje? Ar buvo palaikoma fiksuoto kablelio, slankiojo kablelio
aritmetika? Ar sveikieji skaičiai buvo koduojami kaip ženklas-dydis,
kaip vieneto papildinys (atvirkštinis kodas), dvejeto papildyti
(papildomas kodas)? Kokius kitus „egzotiškus“ duomenų tipus palaikė
architektūra (pvz. dešimtainius skaičius, kompleksinius skaičius ir
kt.)?

15. Kokia buvo kiekvienos sistemos greitaveika? Kokie buvo taktinių
generatorių dažniai, vidutinis/mažiausias/didžiausias ciklų skaičius,
reikalingas kiekvienai komandai įvykdyti, vidutinė sistemos
greitaveika? Kuri sistema buvo našesnė? Koks buv kainos ir našumo
santykis?

16. Ar architektūros naudojo spartinančią atmintį? Jei taip, kokio
dydžio?

17. Kokios buvo tipinės kiekvienos architektūros taikymo sritys? Kaip
šios architektūros buvo naudojamos? Trumpai apibūdinkite (vienoje
pastraipoje) vieną konkretų kiekvienos architektūros panaudojimo
pavyzdį.

18. Kiek programinės įrangos buvo parašyta kiekvienai aptariamai
architektūrai, ar ji (vis dar) prieinama, kur ji buvo naudojama? Kokie
buvo prieinami kompiliatoriai ir programavimo įrankiai (derintojai,
profiliuotojai, surinkėjai)? Kokios programinės įrangos bibliotekos
buvo prieinamos?

19. (neprivaloma) ar yra emuliatorių abiem architektūroms?  Jei tokių
rasite, pateikite jų URL ir (arba) leidinio metaduomenis.

20. Pacituokite *visus* naudotus ir reikalingus šaltinius iš kurių
naudojote informaciją šiame darbe. Mažų mažiausia turite pacituoti du
šaltinius: architektūros aprašymą ir algoritmo aprašymą. Cituoti
reikia naudojant Harvardo stilių (University of Wolverhampton,
2022). Jūsų tekste turi būti pateiktos nuorodos į šaltinius, teksto
pabaigoje turi būti šaltinių sąrašas su pilna bibliografija. Galima
cituoti Vikipedijos straipsnius (Wikipedia, 2024), jei jie yra
kokybiški (dauguma yra), informatyvūs ir reikalingi Jūsų darbui. Jei
naudojate ChatGPT ar kitus Didelius kalbos modelius, juos *būtina*
pacituoti kaip šaltinius, nurodant viešą URL, panaudojimo datą ir
laiką, įrankio versiją ir Jūsų naudotą pradinį klausimą
(angl. prompt).

Nuorodos:

University of Wolverhampton (2022) Harvard referencing (Cite them
right): the basics. 2nd edition. URL:
https://www.wlv.ac.uk/lib/media/departments/lis/skills/study-guides/LS134-Harvard-Quick-Guide.pdf

Wikipedia (2024) Wikipedia. URL:
https://en.wikipedia.org/wiki/Wikipedia [accessed
2024-11-04T09:16+02:00, permalink
https://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Wikipedia&oldid=1254652936]